Pradėsiu nuo to, kad šitos kelionės laukiau labai, ir po daugiau nei metų pertraukos vėl keliaujam. tik šį kart tryse! Tikslas buvo apsipirkti, nes spintos tusčios ir kaip visada nėra ko apsirengti. Nusprendėm išbandyti Milaną, vis dėlto juk tai mados sostinė. Kadangi esam paprasti mirtingieji auksiniam kvadrate neapsipirkinėjom, ir kelionę suplanavom su kelių dienų poilsiu. Tačiau Italijoj viskas apsisuko tris kart.
Pradedam.
Pirmą kartą keliavom su vaiku taip toli, kokiu dar vaiku, vis dar kūdikėliu 11 mėnesių. Kuris visiškai nekenčia važiuot automobiliu. Tačiau tikriausiai mūsų Marija suprato, kad važiuojam atostogauti ir nusprendė nebeklykti mašinoj, pasiekėm Vilnių, lėktuvą ir Italiją, be ašarų ir niurnesio. Net patikrinom ar tai mūsų vaikas, gal sumaišėm kur. Tik nusileidę išsinuomavom mažytę Fiat panda. Ir išskubėjom į Milaną, jį pasiekėm jau sutemus, viešbutį ir. Nors viešbučio lokacija buvo labai gera, bet buvo sudėtinga jį rasti vakare, ypač piko valanda, kai eismas labai intensyvus. Bet palygint viskas praėjo skalndžiai. Apsistojom "Hotel Sempione", paprastas, švarus viešbutis, kambariai nesenai renovuoti, (naktis su pusryčiais 80 eur). Nuo viešbučio per 15 minučių pasiekėm Duomo katedra, Marija ramiai miegojo vežime. Ten suvalgėm labai skanių ledų, nežinau ar ledai buvo skanūs, ar atsmosfera davė savo. Aplink katedra dainavo gatvės artistai, visi sedėjo restoranėliuose, gėrė vyną, šypsojosi, dar truputi pasivaikščiojom po parduotuves ir į viešbutį miegot.
(Duomo katedra)
(Duomo katedra juosiantis parduotuvių kvadratas)
(O čia tie skanūs ledai)
Rytą ,pavalgę pirmus itališkus pusryčius, išjudėjom į Gavi regioną ir ten esantį outletą. Jei jūsų negąsdina praeito sezono rūbai, būtinai ten apsilankykit, galit ne tik Nike ar Adidas kedus nusipirkti, bet ir Dolce&Gabanna, Armani, Versace ir kitus brangius brandus turėti savo spintoj, per pus pigiau. O svarbiausia, kad Lietuvoj tas sezonas ir tie rūbai dar ant bangos viršūnės ir kainuoja tikrai tris kart brangiau. Pats apsipirkinėjimas su vaiku virto man kankynę, vyrui problemų nesudarė, gerai tik tiek ,kad Marija daug miegojo, nes buvo pavargus. Niekada nebūčiau pagalvojus, kad galiu pavargt apsipirkinėjant.
Gavi regionas nuostabus savo kalvelėm ir ant jų augančiais vynuogynais, beto šis regionas garsėja savo Gavi vynu, kurį ir ragavom tą vakarą. Apsistojom 19 a. viloj "Relais Villa Pomela".
Vilos restoranas yra ivertintas viena Michelin žvaigždute, tačiau mes kaip tikri keliautojai, nusprendėm ieškot kito restorano ir kalvom kalvutėm pasileidom su savo Panda i Novi ligure. Ištikrųjų miestelis jau miręs, nei vieno viešbučio, labai pilkas. tačiau su labai senu senamiesčiu, tikriausiai valgėm blogiausiam miestelio restorane "Dorian Gray Ristorante Letterario" , katik pažiūrėjau tripadvisor'e jis 29 vietoj tam miestelyje, atsiliepimai nėra jau tokie blogi, tačiau, čia valgiau neskaniausia gyvenime tiramisu, kurio skonio net neapibūdinsiu, vietoj maskarponės buvo pūtėsiai kažkokie su gvazdikėliu arba neaišku kuo, ir dar neskanesnią panakotą, kūrią pasmeigus su šakute galėjai mosikuot ir ji niekada nebūtų nukritus. Apie pagrindinius patiekalus net nekalbėsiu, vyro gnocchi su triufeliais buvo dar dar, virtinukai buvo labai minkšti ir kvapnūs, o va mano rizoto labai jau nekažką. Restoraną rinkomės skubėdami, nes buvom baisiai išalkę, čia buvo mūsų klaida. Bet tą vakarą gėrėm tikriausiai skaniausią vyną visos kelionės metu.
(Panakota ir tiramisu)
Kitą dieną dar apsipirkom, ko nespėjom, dėl didesnių pirkinių pagalvojom per naktį. Pagal kelionės planą turėjom važiuot į Como ir keltis į Brunate viršunę, kitą dieną palėkt iki Šveicarijos "foxtown" outleto, tačiau persigalvojom ir nusprendėm važiuot iki Venecijos, o važiuot tai 4 val. Greitai užsibukinom viešbutį Maestre miestelyje esančiam šalia Venecijos. Kelionę šiaip ne taip įveikėm, Marija buvo toks auksinis vaikas, kad vėl net nesuverkė per važiavimo laiką, stebino baisiai ji mus, nes šiaip klykia kol nuvažiuoju iki Maximos, o čia 4 val ramu. Miestelį pasiekėm vėl vakare, kol sutvarkėm reikalus viešbutyje, išvis sutemo. Nutarėm iki pačios Venecijos važiuot su automobiliu, nes vakaras ir trankytis su vaiku su autobusais nenorėjom. Taigi nieko nesutaupėm ir vis tiek ten atsidūrėm su automobiliu, plius kitą rytą jau su autobusais keliavom iki ten. Dvigubas gaišimas, gyveni ir mokaisi. (Dabar čia patarimas ,kad geriau netaupyt tų kelių eurų ir apsistot iškart Venecijoj, už parkingą parai sumokėsit 30 eur, bet sutaupysit daug laiko, viešbučių kainos Maestre ir Venecijoj labai panašios jei netaikot į penkias žvaigždes, plius minus 100 eur, kaip ir visoj Italijoj.)
O Venecija mūsų nelaukė nei vakare , nei kitos dienos rytą. Pradėjo lyt, taip ir nesustojo iki ryto, ir dieną, didžiulis vėjas. Taigi isivaizduokit mus du, per lietų , ir vėją su vaiku vežime, pirmyn aukštyn Venecijos tilteliais ir laipteliais, vienas už priekio kitas už galo vežimą tempė. Marija ir miegojo ir ne, ir ant rankų nešėm, ir vežimą nešėm. Bet apėjom visą visą miestą, valgėm makaronų, gėrėm kavą ir ilsėjomės. Gražu tikrai, įdomu ir. Sakėm kada dar sugrįšim , dviese ir praplauksim kanalu.
(Triesto Outletas)
Patraukėm link Lago di Garda. Atsidūrėm vėl ten vakare. Ir tokie baisiai pavargę. Bet ieškoti kur pavalgyt vis tiek išėjom. Tik labai netoli, gal 100m nuo viešbučio radom restoratėlį "Zaterra", iškart bandėm ir buvom labai maloniai nustebinti tikros itališkos picos, makaronų ,kurie ypač patiko Marijai, su kaparėliais ir mocarela (kadanors būtinai pasidalinsiu receptu), o kur dar burnoj tirpstantis tiramisu, creme brulee ir vynas. Pats restoranėlis ant Gardos ežero kranto. Pasaka. Daugybė žvakių ir gėlių. Malonus aptarnavimas.
Rytą buvom maloniai nustebinti vaizdo pro langą, viešbutis prie ežero, nuostabus oras, kurio laukėm visą kelionę, ir puikūs pusryčiai. Viešbutis "hotel Aquila d'oro' , tikrai rekomenduoju. Aplankėm Sirmione, suvalgėm ledų, valgė net mažoji ir šokoladinių ir vaisinių. Nesusirgo.
Viską apėję, pajudėjom link Bergamo. Atidavėm mūsų Panda. Ir su autobusu užsikorėm į viršutinį Bergamą, apsistojom pas Italą, sename pastate, be lifto su miniatiuriniais laipteliais, vėl vežimą nešioti. Jis rekomendavo super restoraną, tikrą, kur renkasi tik vietiniai, ir visi susiglaudę klega ir užkandžiauja. "Circolino" jei būsit ten, būtinai užsukit, sudėtinga rasti, bet verta.
(Saulėlydis nuo viršutinį Bergamą juosiančios sienos)
Su Italija atsisveikinom. Išskridom, bet tikrai nepamiršom. Dar grįšim ir manau labai greit, tik į kalnus.
Ilgai galvojau ką čia kepti ar virti. Makaronai, pica, saldumynai. Laimėjo bulviniai virtinukai, gnocchi, kuriuos valgėm antrą vakarą Gavi. Labai paprasta ir labai skanu.
Jums reikės:
500 gr bulvių,
150- 200 gr miltų (žiūrėt pagal tešlą)
1 didelį kiaušinį,
Druskos,
Pipirų.
Padažui:
100 gr sviesto,
200 gr pievagrybių,
Dvi saujos špinatų,
Smulkiai pjaustyto poro sauja,
Druskos,
Pipirų.
Paruošimas:
Bulves išvirti su lupenom. Dar karštas nulupti ir sugrūsti. Suberti į grūstas bulves miltus, įmušti kiaušinį ir viską išmaišyti. Ant stalo pasibarstykite miltus, suformuoti ritinėlius piršto storio ir supjaustyti 2 cm ilgio gabaliukais. Suformuot virtinukus apvaliais galais, įspaust šakutę ir mesti į sūdytą verdantį vandenį su šlakeliu aliejaus. Virti 2-3 min , kol iškils.
Padažas:
Ištirpinti sviestą keptuvėje, jį ikaitinti ir į jį sudėti porus, nuvalytus ir supjaustytus pievagrybius, pakepinti, apibarstyti druska, pipirais. Sudėti špinatus ir dar truputėlį pakepinti. Viską suversti ant garuojančių gnocchi.
Skanaus, Garbanė.
Mano Marijos dabar mėgstamiausi.
